- dūblinti
- dū̃blinti, -ina, -ino intr. J sunkiai, negreitai eiti, dramblinti: Nežymu, katran galan dū̃blina Sv. Nuleidęs nosį ir dū̃blina Km. Pririjo pririjo ir dū̃blina skersai platesnis Pc.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dūblinti
Look at other dictionaries:
apsidūblinti — apsidū̃blinti storai apsivilkti: Apsidūblino – nė nepakruta Km. Apsdūblinęs kai maišu, ir eina Sv. dūblinti; apsidūblinti; išdūblinti; uždūblinti … Dictionary of the Lithuanian Language
dūblinimas — dū̃blinimas sm. (1) → dūblinti: Su tokiu savo dū̃blinimu, kad net piktumas ima Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
dūblinėti — dūblinėti, ėja, ėjo dem. dūblinti: Dūblinėti yra eiti dūblį (pilvą) išvertus J. Senis dūblys bedūblinė[ja] apie namus, į lauką neeina J. Dūblinėja, kad nebūtų matyt, kad jis nieko nedaro Slč. Dūblinėj, vaikščioj nuliūdęs, kaip kokia bėda būtų… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūblinti — išdū̃blinti intr. Š tingiai, nerangiai išeiti: Apsivilko kailinius ir išdū̃blino Bsg. dūblinti; apsidūblinti; išdūblinti; uždūblinti … Dictionary of the Lithuanian Language
uždūblinti — uždū̃blinti 1. intr. užeiti, atsivilkti: Jis pas juos girtas uždū̃blino Pc. 2. refl. storai apsivilkti: Užsidūblino savo sermėga, ir nebepasivelka Sv. dūblinti; apsidūblinti; išdūblinti; uždūblinti … Dictionary of the Lithuanian Language
